Tėtis vis paieškodavo gražių eilėraštukų Kajui – deja, turimos knygutės – pabodusios arba tiesiog neįdomios, o naujos – brangios. Ir rinktis nelabai yra iš ko.
Beliko viena – pabandyti parašyti pačiam. “Šalis ožiukų” bus nuolat papildoma, kol neatsiras koks šimtas eilėraštukų. Tada tėtis išleis knygelę. Greičiausiai elektroninę, nemokamą, gal net su atviro kodo licencija Kad visi vaikučiai (ir tėveliai) galėtų džiaugtis. Skanaus!
Visose kaimyninėse šalyse žilagalviai Ukbaro istorikai iškart suimami ir įkalinami. Nes niekas netiki egzistuojant šalį, kur gali tiek lyti. Tada Ukbaro istorikams surengiami teismai, kuriuose jie sukertami vieninteliu neatsakomu klausimu: kaip gali būti taip, kad istorikai tokie skirtingi, o istorija – vientisa? Istorijos klastotojams kaimyninėse šalyse skiriamos bausmės nuo 100 iki 120 rykščių. Tada nubaustieji ištremiami į Ukbarą. Be teisės žvelgti tiesai į akis.
Beje, Ukbaro artimiausioje kaimynėje – už Liu kalno plytinčioje agresorėje Tliono monarchijoje – tarp tokių į nemalonę patekusių svetimšalių pasitaiko ir istorikų iš labai tolimų egzotiškų kraštų. Nesigilinant jiems taikoma ta pati standartinė bausmė, besibaigianti tremtimi Ukbaran. Čia, beje, istorikams atseikėjama dar 30-50 rykščių (kad negadintų tarptautinių santykių tulžingais atsiliepimais), tada svetimtaučiai paskiriami Pasakų Porintojais lopšeliuose-darželiuose. Tai gerbtinos ir siektinos pareigos Ukbare.
Tikrieji Ukbaro istorikai teigia, kad būtent taip atsirado „Tūkstančio ir vienos nakties pasakos“ bei mistiškasis Lotynų Amerikos realizmas.
Ukbaro disidentai migruoja į tolimus neištirtus kraštus, kur aštriadančiai vietiniai gyventojai švaistosi beisbolo lazdomis, o jų moterys dainuoja liaudies dainas, neoficialiai pripažįstamas pačiomis švelniausiomis, lyriškiausiomis ir švankiausiomis pasaulyje.
Valstybinis Ukbaro Kenkėjų Gaudymo Biuras (UKGB) visus disidentus surašo į vieną ilgą sąrašą. Anksčiau popieriaus lapai su disidentų vardais buvo laikomi segtuvuose, tačiau segtuvų gana greitai pritrūko. Dėl to paskutinį dešimtmetį kenkėjai surašomi dideliame vyniojamo popieriaus rulone. Rulonas laikomas slaptame angare, kuris kasmet padvigubėja į aukštį, plotį ir gylį. Toks sprendimas patinka ir UKGB, ir disidentams. Pastariesiems – dėl to, kad rulonui taip išaugus, niekas jo nebesugeba išvynioti, ir UKGB smogikai tegali perskaityti tik keletą vėliausių disidentų įrašų. Visi kiti nebaudžiami mėgaujasi Ukbaro užmarštimi, kuri neapdairiai vadinama laisve.
Dėl pastarosios sąvokų painiavos dauguma gyvų ir mirusių Ukbaro disidentų laikomi gerais poetais.
taip giliai rudenėja
rūkas pakeles semia
tarsi debesis vėjas
nakčiai parginė žemėn
taip toli įsilyja
nesibaigiančiais šuorais
kad sugrįžtų pas mylimas
pasiklydę nenuoramos
Užsisakyk
