ir staiga rudenėja
argi buvo plius trisdešimt
netikėk nes tik vėjas
laužia medžių šakas
ir staiga vėl rugsėjis
kaip kavinė šalikelėj
kur sena padavėja
šluosto stalą ranka
ir staiga rudenėja
Ukbaro vasara
Ukbare vasarą taip pat lietinga, kaip žiemą, ir panašiai lietinga, kaip rudenį ir pavasarį. Tačiau keli garbūs Ukbaro patriarchai dar mena vieną kitą saulėtą vasarą. Dėl to prieš gerą dešimtmetį, per patriarcho Ukvaldo 100 metų jubiliejų, atiduota derama duoklė jo prisiminimams ir priimtas Visuotinis Vasaros Kodeksas.
Kasmet griežtai laikomasi Visuotinio Vasaros Kodekso: mieste nevažinėjama automobiliais, moterys ir merginos vaikšto su kelių nesiekiančiais sijonėliais, o vyrai dėvi berankovius marškinėlius su užrašu „I dont wanna say goodbye to the summer“, išryškinančius jų bicepsus ir pilvo presą. Pusnuogiai vaikai išsitrina rudu Višnevskio* tepalu ir spardo kamuolį po balas.
Pagal Visuotinį Vasaros Kodeksą, visus tris vasaros mėnesius šviesiuoju paros metu negalima išeiti į lauką be akinių nuo saulės. Kadangi per aplytus akinius išties nieko nesimato, gerokai sustiprėjo kiti ukbariečių pojūčiai: uoslė, klausa ir takto jausmas. Gatvėje vienas į kitą atsitrenkę ukbariečiai taktiškai apsimeta, kad nieko neįvyko, o namiškiams paprastai pasakoja, kad mėlynes ir kraujosruvas įsigijo muštynėse bare.
*Paslaptinga būtybė Višnevskis (kartais – Višnu) ilgai buvo populiari Tliono mitologijoje. Dabar gi atrasta, kad tai buvęs realus asmuo, antrosios kartos Ukbaro išeivis.
„Obuolys ašKamšalas*“. Pirmieji įspūdžiai
Tik ištraukus iš dėžutės ir įjungus, net žilagalvis konservatyvus kolega susižavi: tai čia kompiuteris? Oho, geras! O toliau, betyrinėjant, paaiškėja, kad tai turbūt vis dėlto dar ne kompiuteris. Bet jau ir ne mobilus telefonas. Ko gero, visiškai nauja kompiuterinių įrenginių klasė, galbūt net dominuosianti ateityje (stipru, ania?). Bet po pirmųjų valandų iPad maigymo – kyla begalė klausimų. Pavyzdžiui:
- Kur rodyklių klavišai „vaikščioti“ po tekstą? Kiek bedu pirštu tarp raidžių, tiek nepataikau…
- Kodėl iPad tiek daug sveria? Kaip elektroninė knyga, labai jau greitai nuvargina ją laikančią ranką…
- Kodėl, kai pasuki ekraną, vienos programos irgi pasiverčia, o kitos – ne? (pvz., Skype?)
- Kodėl, įjungus kitą programą, Skype išsijungia, o Facebook – ne?
- Kaip pamatyti nemobilų, normalų ir įprastą Delfi puslapį?
- Kur USB jungtis???
- Kodėl per USB nesikrauna nuo kompiuterio? (Kaip rašoma forumuose – kraunasi tik nuo Apple kompiuterių, bet su mano senuku iBook G3 nepasitvirtino)
- Kodėl tai, kas normaliuose Apple kompiuteriuose yra Taskbar, iPad‘e yra tik Launchbar? KAIP persijunginėti tarp aktyvių programų?
- Kodėl iš PC pasiekiamas tik iPad nuotraukų segtuvas?
- Kodėl, kurdamas iTunes paskyrą, turi pateikti kreditinės kortelės duomenis, nors ketini tik pasižiūrėti, ar yra sistemos atnaujinimų?
- Kodėl interneto naršyklė Safari neleidžia atsisiųsti ZIP, DOC ir pan. failų?
- Kodėl iTunes App Store paprašo nurodyti savo šalį, pasirinkus Lietuvą maloniai paprašo kreditinės kortelės duomenų, ir tik tada pasako – app store is not supported in this country?
- Kaip įdiegti nors vieną vienintelę reikalingą programą po to, kai iTunes pasiunčia mane su mano drąsia šalimi ir respektabilaus švedų banko kreditine kortele ant ABC (t.y., trijų raidžių)?
- Kuo rašyti straipsnį ant iPad? Net Google Docs neleidžia redaguoti…
- Kaip ištrinti nebereikalingą WiFi tinklą su visais slaptažodžiais, kurių nenorėčiau perduoti kitiems?
- …
Iš tiesų viskas ne taip jau baisu. Atsakymai – artimiausiame „Verslo klasės“ numeryje. Straipsnį galbūt pavadinsiu „Graudžiai juokingai mielas iPad“. Nes jis toks 
O čia – šiek tiek ekrano nuotraukų.
 |
| iPad |
—-
* Pasak „Alkono“, pad pati pirmoji reikšmė – minkštas kamšalas/tarpiklis/pamušas; tamponas
Haiku OS R1 Alpha 2 Pre-Release
11 ekrano akimirkų – akims paganyti. Tiems, kas domisi ir ilgisi tikrai geros OS. Naujovių daug. :)
 |
| Haiku OS R1 Alpha 2 Pre-Release |
“Blogų” amžius baigiasi?
Iliustracijoje – nezinau.lt straipsnių skaičius pagal šio tinklaraščio pateikiamus duomenis. Kaip gaila, kad lietuviškų tinklaraščių didžiausias autoritetas traukiasi. Matyt, interneto dienoraščių (“blogų”) amžius tiesiog baigiasi, tą patvirtina ir mano prenumeruojamo RSS srauto tendencingas mažėjimas. Turbūt reiks baigti ir man… 
Marspaper
Pasiilgau Marso. Jei čia yra ir daugiau marsiečių – dovanoju šį “Wallpaper” jų ekranams. Fotografuota kažkur 2059 m. iš mano tarnybinio marsaeigio “Terragen Classic“.
Ne į temą, bet į šventę :)
Jei pristigs idėjų velykinėms eSėMėSkėms – dovanoju žiupsnelį autorinės lyrikos 
1. Jausmingas:
Velykų zuikutis nubėgs pievele,
Kutens jam pilvuką žolytė žalia.
Kikens sau zuikutis, ridens margučius,
Pavyk jį – patirsi jausmus tuos pačius.
Linksmų Velykų!
2. Švankus:
Spindi saulėje kiaušiniai –
Tai Velykos, tavo žiniai.
Kas tik gyva – lipa, kruta
[o toliau cenzūros būta].
Sveikinu!
3. Nuoširdus kulinarinis:
Su Velykom, su šventom
Sveikinu net pakniopstom.
Daug kiaušinių tau virtų,
Majonezo ir krienų!
4. Kietas (tik krūtiems verslininkams):
Ei, bičiuks, kiaušinių šventė,
Tipo sveikinu ir aš.
Jei da nori pagyventi –
Staigiai grąžini skolas!
Nu.
OS/2: juokinga ir stulbinanti istorija iš Rusijos
Suradau šią istoriją rusiškame anekdotų tinklapyje, bet, esą, tai tikras įvykis. Prisiklausęs praeities legendų, visai linkčiau juo patikėti. Žemiau – vertimas iš rusų k.
Tai įvyko BBS stočių, 486-ų ir pirmųjų „Pentium“ kompiuterių laikais vienoje stambioje valstybinėje Rusijos įstaigoje. Jos serverinėje pastatė kompiuterį su BBS (Bulletin board system, liet. Elektroninės skelbimų lentos) programine įranga – ryšiams su klientais palaikyti, programinės įrangos atnaujinimams talpinti ir t.t. Kompiuteris veikė ištisą parą 7 dienas per savaitę – stovėjo sau ramiai kampe ir niekam nekėlė susidomėjimo.
Taip prabėjo penkeri metai. Per tą laiką BBS stoties nei karto neišjungė, neperkrovė. Tiesą sakant, apie ją gana greitai apskritai pamiršo – rūpesčių ir taip pakako, o ir pati BBS sistema jau darėsi nepopuliari. Aplink tą kompiuterį valytoja sukrovė tuščių dėžių kalną, tad jis po kiek laiko tiesiog pranyko kartono ir dulkių džiunglėse. Bet vis dar buvo įjungtas!
Po eilinio valdžios pasikeitimo įstaigoje įdarbino naujus sistemų administratorius. Šie jauni entuziastai perimdami sistemas staiga aptiko, kad BBS telefono linija vis dar veikia ir laukia skambučių! Bet niekas niekaip negalėjo rasti, koks gi kompiuteris aptarnauja BBS… Galų gale šiukšlių kalne atkasė minėtą kompiuterį, prijungė prie jo monitorių ir… neteko amo.
Kadaise buvo tokia operacinė sistema OS/2 – konkurentė tuometinei „Windows“. Ji ir aptarnavo BBS stotį. Nepaisant milžiniško technologijų progreso, ši praeito šimtmečio operacinė sistema jauniesiems administratoriams sukėlė tikrą šoką…
OS/2 ekrane rašė, kad:
1) Ji veikia dešimtyje proc. likusios laisvos vietos diske ( 90 proc. – bad block);
2) Dauguma tarnybų nebeveikia, bet jei įdėsite disketę, OS/2 sugebės jas atstatyti;
3) Normaliam sistemos darbui sąlygų visiškai nebeliko, todėl OS/2 sukūrė svarbiausių duomenų kopiją ir prašo įdėti bent jau disketę, kad duomenis būtų galima perrašyti…Visi supratusieji, ką išvydo, nenustojo garsiai stebėtis keletą dienų. Ką daryti su legendiniu kompiuteriu? Parduot neparduosi, išnešti iš valstybinės įstaigos – nerealu. Rado jam garbingą, gerai matomą vietą – ant pačios aukščiausios lentynos serverinėje. Telefono liniją atjungė, bet paties kompiuterio išjungti nedrįso. Išmetė jį tik dar po pusantrų metų, kai išvydo paskutinį OS/2 pranešimą: „Shutting down…“. Tai priminė Terminatorių, skęstantį verdančioje laiko lavoje…
Šaltinis: http://www.anekdot.ru/id/442754/
Apie BBS: http://lt.wikipedia.org/wiki/BBS
Apie OS/2: http://lt.wikipedia.org/wiki/OS/2
Ukbaro dantiraštis
Nors ukbariečiai nuo seno naudoja tlioniškus raštmenis, ant kelių tūkstančių metų senumo molinių lentelių aptinkama dantiraščio fragmentų. Šios lentelės retkarčiais iškasamos Ukbaro pelkiakalniuose.
Istoriko Tylso fon Uko teigimu, dantiraštis neabejotinai priklauso Ukbaro civilizacijai ir rodo amžiną bei neįveikiamą ukbariečių norą rašyti. Esą, senovės ukbariečiai iki skausmo trokšdavo rašyti, tačiau neturėjo kaip ir su kuo. Kad nepradėtų rėkti iš to dvasinio skausmo, jie dantimis sukąsdavo molines lenteles. Taip ir atsirado dantiraštis.
Nedraugiškos kaimyninės tautos ukbariečių dantiraštį savo metraščiuose vadino клинопись ir teigė, kad Ukbare rašoma ne dantimis. Tačiau T. fon Ukas bet kokias dantiraščio sąsajas su klynu kategoriškai neigia.
Prenumeruok
