Sudie, Renuk

Na štai, prisiruošiau vienai iš nepatraukliausių operacijų gyvenime – pardavinėti. Seną “Renault 19″, švelniai vadintą “Senuku Renuku”. Ir pavyko… praktiškai per 5 valandas! Aš pats nustebęs…

Ogi tiesiog įdėjau skelbimą į Autopliusą, kuriame sąžiningai surašiau visus Renuko trūkumus. Ir kainą sąžiningą užrašiau – triskart (!) didesnę, nei “šrotininkai” pasiūlė :) Gal dėl to iškart ir nupirko…

Kaip tai nepanašu į iiiiilgus ieškojimus, kai pats perki auto. Ką gi, tevažinie naujas savininkas laimingai (tiksliau – savininkė, nes vaikinas pirko mašiniuką savo merginai). Sudie, Renuk… Ir vis dėlto sunku atsisveikinti su senais draugais, kokie jie bebūtų – su ratais ar su batais…

In Memoriam: Senukas Renukas

Published in: on Vasaris 4, 2008 at 7:04 pm Komentarai (7)

The URI to TrackBack this entry is: http://liutus.wordpress.com/2008/02/04/sudie-renuk/trackback/

RSS feed for comments on this post.

7 Komentarai Leave a comment.

  1. [...] Dienos citatos: Ar būtų labai linksma, jei Rūtų gatvėje būtų viešnamis? …sunku atsisveikinti su senais draugais, kokie jie bebūtų – su ratais ar su batais… [...]

  2. Oj… tapsiu etatiniu dienos citatos autoriumi :) Ačiū :)

  3. į ką keisim? :]

  4. Jau pakeičiau: http://picasaweb.google.com/liutus/Visokios/photo#5152328470849167250

  5. Toks gerai pažįstamas jausmas… Man su savo pirmąja mašina irgi teko kažkada atsisveikinti. Čia jausmai panašiai kaip su pirmąja mergina — ir palikti gaila, ir perspektyvos toliau draugauti nematai :-)

  6. Je, palyginimas su pirmąja mergina – labai tikslus… ;)

  7. oho, dar vienas ligonis :) foto-ligonis..


Leave a Comment