Ką bedarytume, kiek “Be pykčio” laidų bekurtume, kiek gėlių savo draugei kovo 8-osios proga beneštume, jis gyvas. Nes jo paskirtis – išlikimas. Dėl to visi mes, teoriškai tai neigiantys, praktiškai gebame žudyti. Ir ką besvajotume, ką besvaičiotume apie gyvenimo prasmę, mumyse gyvas pirmykštis kodas – B.Ū.T.I. Bet kokia kaina.
Kartais jį prisimename sapnuose. Kartais atpažįstame žiūrėdami banalius holivudinius siaubo filmus. Aišku, mūsų reikalas – gyventi “virš” jo ir ieškoti sprendimų, kuriuosie niekas nenukentėtų, arba nukentėtų kuo mažiausiai. Kol nesame užspeisti į kampą.
Bet gal, kaip teigia egzistencialistai, tada esame tikresni? Nepavydžiu mums mūsų tikrumo. Bet ar ne dėl to lipame į kalnus, neriame į vandenynus ir ieškome kitų aštrių pojūčių? Kurie iš esmės ir sako “labas, žvėrie, tu gyvas manyje”…
Užsisakyk
