Šiandien, gegužės 9-ąją, – matau medaliais nusagstytą visiškai sukumpusį veteraną gatvėje.
Pirmiausia prisimenu ankstesnių metų veteranų demonstracijas kokioje nors Rygoje ir su tuo susijusias neigiamas nuotaikas. Taip, ta pergalė gerokai ir mums, ir daugeliui kitų atsirūgo…
Paskui prisimenu sausio 13-ąją, savo tarnavimą kariuomenėje, ir tą jausmą, kai esi akistatoje su mirtimi. Šis geležimi apkarstytas senukas ištisus ketverius metus joje buvo kasdien. Ir išgyveno. Ir net nugalėjo. Aš nedrįstu jam pažiūrėti į akis – juk jis iš kito laiko ir kito pasaulio. Tik paspartinu žingsnį. Pabėgu nuo man nepatogaus kontakto.
Pasižiūriu į www.day.lt. Šiandien – Europos diena. Ir Buhalterių diena. Tarsi tą dieną nesibaigė karas. O jis galėjo baigtis ir kitaip. Ar dar ilgai nesibaigti. Taip, nesame patenkinti tolesniu nugalėtojų elgesiu. Tad mano ar ne mano tai pergalė – prieš fašizmą, prieš vienos tautos iškėlimą virš kitų?
Gal net prilups šiandien kas nors tą senuką geležine krūtine. Kaip Berneen. Ar matote kokį skirtumą?…
Užsisakyk
