Ilga kaip šimtmečiai savaitė

Atostogos Preiloje, nykokame kaimelyje 9 km iki Nidos. Nuo oro grynumo suirzę vaikai (ir tėvai), marios alaus, debesys cigarečių dūmų. Jei būčiau turėjęs senovinį laikrodį, galėčiau stebėti, kaip valandinė rodyklė lekia ratu. Ir kartu – stovi. Nes savaitė virto šimtmečiu.

Jokio prisijungimo prie interneto, el. pašto tikrinimo. Jokių laikraščių, TV. Nors visos galimybės buvo. Vietoj to – lapė Nidos pakelėje. Kaip tik bebaigiant skaityti V.Pelevino „Šventąją vilkolakio knygą“.

O paskutinę dieną užmigdžius kūdikį dviračių take – kaip gyvas P.Coelo. Su šunimi.

Kas iš tiesų jis bebūtų – ėjo priekyje nuo pat Senosios Smuklės kopos link Preilos, nors buvo ne tiek realybė, kiek simbolis. Gal sūnaus Kajaus sapne jis atskleidė savo paslaptį. Tikiuosi.

Žmona perskaito Skinnerio „Antrajį Voldeną“ ir reziumuoja: tai ne knyga, tai utopija. Tokios geros vieno sakinio recenzijos apie šią utopiją nesugebėčiau parašyti. Be juokų. Nes autorius savo kūrinyje gyveno ne kaip realybėje, o kaip utopijoje. Ką padarysi – psichologas, ne rašytojas gi.

Kelionė atgalios dviračiais – 40 km su 2 trumpais sustojimais, vidutinis greitis apie 20 km/h. Man, kaip ne sportininkui, buvo uf… Priešpriešinis vėjas nugairino veidą ir rankas – paskui kaito kaip prieš ugnį.

O šeštadienį, priešpaskutinę atostogų dieną – kelionė pas Aurelijų, į sodybą prie Molėtų. „Verslo klasės“ susitikimas. Vakaro akcentas – muilo burbulai. Išties akmentašiškas įrėžis atmintyje – kai kurie „dust in the wind“ savo nuolatiniame virsme dar sugeba paleisti „soup bubbles in the air“. Yra kiek yra.

Sekmadienį – vyresniojo vaiko 18-dienis. Kažkodėl labai svarbi data. Matyt, tokia jau formalizmo epochos pasekmė. O ką tas 18, gali tik rūkyti ir pats atsakyti už savo nusikaltimus. Tačiau kiekvienam dievui – savas pasninkas (sakydavo tėvai apie tarybinių laikų „žuvies dieną“ – ketvirtadienį).

Ilgas kaip diena šimtmetis baigėsi. Skausmo gniaužtai skrandyje leidžia suprasti, kad laikinumas – visai ne abstrakti sąvoka. O blogosferoje, „Facebook“, „Twitter“ etc. neįvyko nieko, ką gailėčiausi praleidęs. Nesuprantu. Sorry.