taip giliai rudenėja
rūkas pakeles semia
tarsi debesis vėjas
nakčiai parginė žemėn
taip toli įsilyja
nesibaigiančiais šuorais
kad sugrįžtų pas mylimas
pasiklydę nenuoramos
taip giliai rudenėja
rūkas pakeles semia
tarsi debesis vėjas
nakčiai parginė žemėn
taip toli įsilyja
nesibaigiančiais šuorais
kad sugrįžtų pas mylimas
pasiklydę nenuoramos
The URI to TrackBack this entry is: http://liutus.wordpress.com/2009/10/27/nenuoramos/trackback/
..norėčiau ir aš taip mokėt
…sugrįžti pas mylimą?