Kad Ukbaro istorija nesibaigtų, šalies istorikai nutarė sukeisti vietomis jos pradžią ir pabaigą. Dabar Ukbare laikas skaičiuojamas atbuline tvarka, t.y. atgal į praeitį, nuo menamos Pabaigos Dienos. T.y., šiemet yra minus 56 metai nuo P.D., kitąmet – minus 57 metai ir t.t.

Kad ukbariečiams būtų paprasčiau orientuotis naujoje metų skaičiavimo sistemoje, tuo pačiu sukeisti ir metų laikai, t.y. pavasaris su rudeniu, o vasara su žiema. Sukeistos vietomis ir Velykos su Kalėdomis. Pasak eilinių ukbariečių, nauja tvarka jiems visiškai patinka, svarbu tik kad būtų išleista pakankamai daug pigių kalendorių. Juk koks skirtumas, kada kokią šventę švęsti ar koks metų laikas, kai vis tiek visada lyja.

Rūkytų lašinių skūrą per delną (galima ir per plaštaką) ir pjaustytą svogūno galvą verdame 1 litre vandens – ant mažos ugnies, uždengtą, 2 val. Tada dedame 1 didelį šaukštą kečiupo ir 2 didelius šaukštus miltų, išmaišome (darau tai mikseriu). Kai vėl pradeda burbuliuoti, nukeliame nuo ugnies, dedame 100 g tarkuoto „Džiugo“ sūrio ir gerai išmaišome. Viskas. Jei turite petražolių – nekliudys užbarstyti. Ir tetrūksta geros naminės duonos skrebučio.

„Poeto pasaulis yra [bla bla bla bla] (kažkokių dvasingų klišių virtinė, kurios neįsiminiau)“, – skaito konspektą viena kitai.

Norėčiau ją pataisyti: poeto pasaulis yra. Taškas. „Yra“ su kirčiu ant pirmo arba antro skiemens. Priklauso nuo poeto gerumo. Ir šiek tiek nuo paties pasaulio.